- sukvikti
- sukvi̇̀kti vksm.
.
.
sukvikti — sukvìkti intr. 1. DŽ sužviegti, sužvigti. 2. prk. surikti, suklykti: Kvikte sukvìko mergelė suspausta J. Sukvìko kaip skerdžiamas paršas Sb. 3. sušukti (apie paukštį): Blezdinga sukvìko: „Kiviks kiviks“ LTR(Sml). kvikti; sukvikti … Dictionary of the Lithuanian Language